Apie virtuvės principus

Savo virtuvėje laikausi tam tikrų gairių – principų. Nesu jų niekur užrašiusi ir pakabinusi matomoje vietoje, bet jei kas klausia, visada paaiškinu, kodėl maistą gaminu vienaip ar kitaip.

• Stengiuosi, kad mano patiekaluose būtų ne daugiau nei 5 ingredientai. Tai, žinoma, negalioja prieskoniams, prieskoninėms žolelėms ir daržovėms. Mokslo įrodyta, kad žmogaus smegenys ir kūnas tegali atpažinti 5 skirtingus skonius vienu metu, tad sudėjus į salotas, troškinį ar kitą patiekalą daugiau ingredientų, valgytojų galime likti nesuprasti.
• Vaikai visada objektyviai įvertins ar patiekalas skanus. Būtina sąlyga – kuo mažesnis vaikas ir dar neapsivalgęs cheminių desertų, bulvių traškučių ir angliarūgštės prisotintų gaiviųjų gėrimų.
• Nenaudoti ir kitiems nepatariu naudoti prieskonių mišinių „žuviai“, „mėsai“ ar „salotoms“. Mėgstu ir vertinu nesumaišytas prieskonines žoles, džiovintas šaknis ar druską. Prieskonių mišiniuose dažnai naudojami konservantai, kiti priedai ir druska. Tokie produktai, kaip „sušokimą“ stabdanti medžiaga yra visiškai nereikalinga mūsų stalui, ji tik pagerina produkto prekinę išvaizdą. Konservantai, žinoma išsaugos produkto savybes ilgesnį laiką, bet ne visada yra draugiški mūsų sveikatai. O druską reikėtų vartoti saikingai, tačiau, kuomet ji įmaišyta prieskonių mišinyje, mes net nežinome tikslaus jos kiekio.  
• Labai myliu rupią akmens arba jūros druską, ir stengiuosi rasti tokią, kad jos sudėtyje nebūtų pridėtinių, jos savybes gerinančių ar keičiančių priemaišų. Žinoma, su akmens druska retkarčiais atkeliauja akmenukai, tad norint, kad jie nepatektų į mūsų maistą, druską prieš gardindama savo patiekalus – ištirpinu šiltame vandenyje.
• Mėgstamiausi prieskoniai, kodiniu pavadinimu „Viduržemio jūros prieskonių mišinys“ – džiovintos petražolės, raudonėlis ir bazilikas – dera beveik visuose patiekaluose. Tačiau šį mišinį visuomet pasiruošiu pati, ir niekada neperku, o jei kurio nors ingrediento pristigau – ieškau džiovintų ar šviežių žolelių.
• Kepiniams mieliau naudoju sviestą, aliejų, gyvulinius taukus, bet ne margariną. Tiesiog taip skaniau ir tikiu – sveikiau.
• Dievinu ketaus keptuves. Jose galima ruošti ir troškinius, ir blynus kepti, jos tiesiog nuostabios ir universalios. Tačiau yra viena išimtis – lietiniai, puikia, sunkiąja keptuve tikrai sunku švaistytis, norint ore apversti blyną.
• Ne kartą regėjau, kaip keptuvėje, aliejuje apkepa, apsilydo ir aptirpsta plastikinės mentelės ar šaukštai, o jų degimo produktai – patenka į maistą, tad maisto ruošimui jų nenaudoju. O naujausi moksliniai tyrimai įrodė, kad klasikinių, senovinių medinių lentelių paviršiuje gyvena daug mažiau parazituojančių bakterijų, nei ant plastikiniu, ir visai ne todėl, kad mes jas plaunam mažiau ar daugiau. Natūralus medis peilio įpjovose bakterijas „uždusina“ ir taip jos sunyksta, nebesidaugina, o plastiko paviršius neturi šios savybės, tad ir plastikinių lentelių mano virtuvėje nerasite.
• Miltus perku iš mažo privataus malūno miesto pakraštyje, o ne prekybos centre. Žinau, kad vienas jo pagrindinių tiekėjų tikrai turi sertifikuota ekologinį ūkį, ir tiesiog gera remti smulkųjį verslą. Dar viena svarbi sąlyga – biriųjų produktų perku tiek, kiek reikia mano šeimai, tad išvengiu begalės pakuočių atliekų, taip mažiau teršiu aplinką.
• Niekada neperku ir nelaikau maltų pipirų. Ne tik aromatas, bet ir skonis išblėsta atidarinėjant maltų pipirų indelį ir juos barstant. Turiu ne tik keletą pipirų malūnėlių, bet ir mylimą akmeninę grūstuve šiam reikalui – jei reikia pasiruošti didesnį kiekį.
• Mėgstu maistą ruošti ant natūralios ugnies, o ne ant įkaistančių paviršių. Dujinė viryklė labai supaprastina procesą, bet gaminant lauke, ant laužo, maistas tampa dar skanesnis, sotesnis ir skalsesnis.
• Vienas iš keistesnių ir sunkiai suvokiamų „žmonijos išradimų“ specialieji „maišelių mėsai kepti“. Panašų, o gal net geresnį rezultatą pasiekiu naudodama senąjį prosenelės britvoną – ketaus troškintuvą ar lėtaeigį keramikinį puodą.
• Labai patogu turėti daug peilių ir naudoti juos pagal paskirtį. Jei vienas skirtas svogūnams, tai neskutu juo bulvių. Labai mėgstu pusmėnulį peilį mezzaluna su lentele, turinčia įdubimą, jis daug mielesnis, nei grėsmingoji kapoklė. Virtuvėje turint daug peilių, mažesnė tikimybė svarbiu momentu susidurti su savo vieninteliu, nepakartojamu, bet atšipusiu.
• Beveik visus produktus iš matuoju valgomuoju šaukštu. Žinau, kad jame telpa apie 25 g miltų, cukraus… Ir to pakanka.
• Niekada aklai nesivadovauju receptais, improvizuoju. Genialumas slypi paprastume, nekomplikuokite ir taip sudėtingo pasaulio, jei receptas per sudėtingas, gal jis ne jums, o jei trūks plyš norite jį išbandyti – supaprastinkite, bent pirmam kartui, gal įmantrūs sudėtingi triukai ruošiant vieną ar kitą patiekalą tėra prietarai ar išmislai, jį kūrusiųjų.
• Svarbiausia taisyklė, kad jokių taisyklių nėra, o jei kelios ir yra, kiekviena taisyklė turi išimtį.