Natūralūs smilkalai, pledai, keramika2023-11-29T19:53:25+03:00
  • Išparduota
    SUDĖTIS: 70 % natūrali vilna, akrilas ir poliesteris. SPALVA: violetinė, ruda, pilka. TECHNIKA: Pirmiausia sukuriamas būsimo pledo dizainas. Vėliau 3-6 kg siūlų suvijami rankomis į atkiras rites, siekiant išgauti numatytą atspalvį, kokybišką storį ir įsimenančią tekstūrą. Ričių kieki nulemia, kiek numatyta skirtingų pledo spalvinių tonų. 60 val. rankomis nertas specialiai tam pagamintu mediniu vašeliu. Storas pledas gali lemti ramesnį ir gilesnį miegą. DYDIS: 210 x 225 cm. Tinka dvigulei lovai. DIZAINERĖ: Indraja Raudonikytė. Lietuvos dizaino asociacijos ir Lietuvos Dailininkų sąjungos narė. Pledas sukurtas naudojant UPCYCLE metodą. Pledas sukurtas iš tekstilės gamybos procese nepanaudotų siūlų likučių. Žaliava surenkama iš amatininkų mėgėjų, rankdarbiais užsiimančių artimųjų namų ir dirbtuvių. PELKIŲ ŽOLĖ kūrybiniame procese darniai panaudoja tai, kas jau yra pagaminta, tačiau nebenaudojama ar sunkiai pritaikoma vadovaujantis žiedinio dizaino principais. Pledo spalvos primena rudenėjančio vakaro dangų, nusileidusios saulės ir tamsaus dangaus mėlio derinį, apniukusio rudens vakaro peizaže nykstantį horizontą. Pledą valyti valykloje arba plauti rankomis su vilnai skirtu skalbikliu. Džiovinti patiesus, kad neprarastų formos.
  • SUDĖTIS: akrilas. SPALVA: žydra, violetinė. TECHNIKA: Pirmiausia sukuriamas būsimo pledo dizainas. Vėliau 3-4 kg siūlų suvijami rankomis į atkiras rites, siekiant išgauti numatytą atspalvį, kokybišką storį ir įsimenančią tekstūrą. Ričių kieki nulemia, kiek numatyta skirtingų pledo spalvinių tonų. 30 val. rankomis nertas specialiai tam pagamintu mediniu vašeliu. Lengvas, rankomis nertas akrilo pledas suteiks jaukumo, tačiau tiks ir alergišimes vilnai, ir veganams. DYDIS: 245 x 150 cm. Tinka viengulei lovai. DIZAINERĖ: Indraja Raudonikytė. Lietuvos dizaino asociacijos ir Lietuvos Dailininkų sąjungos narė. Gaminys sukurtas naudojant UPCYCLE metodą. Pledas sukurtas iš tekstilės gamybos procese nepanaudotų siūlų likučių. Žaliava surenkama iš amatininkų mėgėjų, rankdarbiais užsiimančių artimųjų namų ir dirbtuvių. PELKIŲ ŽOLĖ kūrybiniame procese darniai panaudoja tai, kas jau yra pagaminta, tačiau nebenaudojama ar sunkiai pritaikoma vadovaujantis žiedinio dizaino principais. Pledo spalvinis derinys primena vėlyvo pavasario popietę, kai žydint alyvoms, artėjant lietui dangus, žydrą dangų apkloja violetiniai debesų siūlų kamuoliai. Valyti valykloje arba plauti rankomis su vilnai skirtu skalbikliu. Džiovinti patiesus, kad neprarastų formos.
  • BALTOJO PELYNO (dar vadinamo baltuoju kiečiu) kūlalis - tai augalas surištas į vieną didelį smilkalą, kurį pavadinau "kūlaliu", kaip senelis rinkdamas mažas rykšteles, šakeles rišdavo jas į glėbį, ir aukštaitiškai vadino „kūlaliu“, skirtą krosniai ar plytai prakurti.  Baltasis pelynas, ar baltasis kietis (lot. Artemisia ludoviciana) yra lietuviškojo pelyno giminės augalas, tačiau kilęs iš Šiaurės Amerikos, ir dažnai maišomas su baltuoju šalaviju (lot. Salvia apiana), nes ir aromatas, ir išvaizda tikrai turi panašumo. Nuo seno jis, tenykščių gyventojų naudojamas smilkymui, apeigoms, kaip vaistinis augalas, parfumerijoje ir dar begalėje kitų sričių. Baltasis pelynas ar baltasis kietis mūsuose auginamas kaip dekoratyvinis augalas, gėlynų puošmena. Labiausiai paplitęs jo porūšis – „Silver Queen“, ir spėju, prieš keletą dešimtmečių, kaip dailus, pilkas, aukštaūgis augalas, atkeliavo į mano senelių kiemą. Į didesnius kūlalius šį augalą ėmiau rišti nesenai. Mažesnis surištas smilkalas lengviau telpa į siuntinių dėžutes, užima mažiau vietos, tad jis gana populiarus ir yra patogaus dydžio. Tačiau pati pajutau poreikį, kad smilkalas būtų patogesnis rankoje, ilgiau smilktų, būtų ergonomiškiau paimti, juo mojuoti, o užgesinus, nenaudojamą – galima įkurdinti dekoratyviniame inde ar didesniame smilkalų padėkle. Taip atsirado ne tik baltojo pelyno-kiečio kūlaliai, bet ir šalavijo, juozažolės. Visi kiečiai mėgsta smėlėtas ir saulėtas pievas. Tai augalas kuris prieš dešimtmetį mane sugražino prie smilkalų ir smilkymo. Keliauju, kraustausi, o baltasis pelynas keliauja su manimi. Prieš daugelį metų jis puikavos greta mano vaikystės namų, senelių kieme, vėliau atkeliavo į naujai suręstus tėvų namus, o beveik prieš dešimtmetį atvyko ir mano šeimos namus ir įsikūrė gėlyne. Visus augalus auginu savo sodyboje, šalia naujų savo šeimos namų, atokiame vienkiemyje, netoli Dubysos ir Nemuno santakos. BALTOJO PELYNO kūlaliai surišti iš mano pačios auginamo augalo, kaip ir kiti mano auginami ir rišami augalai – čiobreliai, levandos, bitkrėslės, pelynai ar kiti. Smilkalai BALTASIS PELYNAS kūlalis, kaip ir kiti smilkalai, skirti patalpų harmonizavimui, energetiniam valymui, meditacijai ir dvasinėms praktikoms. Kiečių šeimos augalai pasižymi ir laboratoriškai įrodytomis antivirusinėmis ir antibakterinėmis savybėmis. Tad BALTOJO PELYNO kūlalis sukurtas patogiai apvaikščioti ir išsmilkyti namus po gausių svečių apsilankymo, išsklaidyti energetinėms sankaupoms, kuomet patalpose vyrauja slogi atmosfera. Smilkalą rekomenduoju uždegti nuo natūralios žvakės liepsnos. Mano rišami smilkalai nėra aromatizuoti, jų nepraturtinu jokiais papildomais eteriniai aliejais ar priedais. Visi smilkalai yra be pridėtinių dervų, cheminių, mineralinių ar kitų sintetinių priedų, tad natūralūs, džiovinti augalai, turėdami šiek tiek natūralios drėgmės gali nustoti smilkti savaime po keleto minučių. Smilkydami elkitės atsakingai ir nepalikite smilkti smilkalų ryšulėlio be priežiūros. Prieš ir po smilkymo – vėdinkite patalpas. Nesmilkykite arti vaikų ar naminių gyvūnų. Kiekvienas smilkalų ryšulėlis unikalus, skintas ir rištas rankomis. Augalai užauginti su meile, tausojančiai, vadovaujantis gamtinės žemdirbystės principais. Užauginta, surinktą ir surišta rankomis Lietuvoje.
  • Smilkalai TUJA (lipdytas kūgelis) Smilkalai TUJA sulipdyti iš džiovintos tujos (lot. Thuja occidentalis) smulkių šakelių, sutrynus jas grūstuvėje, įmaišius grūstų sėklų mišinio ir šlakelį vandens, padedančio masei sulipti kartu. Tuja – unikaliai salsvas itin dažnai sutinkamas Lietuvoje augantis, tačiau iš Šiaurės Amerikos, vos prieš penkis šimtmečius atkeliavęs augalas. Dažnai klaidingai vadinamas kedro (angl. cedar) smilkalais dėl tujos medienos istorijoje įsipainiojusių pirklių suokalbių. Ištisus metus žaliuodama tuja sukaupia pakankamą dervų, aromatinių aliejų ir kitų medžiagų kiekį, kad smilkant jas atiduotų mums. Tuja – puikiai tinka senųjų tikėjimų, ypač atėjusių iš Vakarų apeigose, tai nuo seno šventu laikomas senųjų JAV teritorijoje gyvenusių tautų augalas. Tują indėnai vartojo ne tik smilkymui, bet ir kaip vaistinį augalą, gausiai apdovanotą vit C sankaupomis. Juo gydė skorbutą ir kitas ligas, sukeltas šio vitamino stygiaus. Vieni šaltiniai pasakoja apie keturi, kiti – apie penkis šventuosius augalus, kuriuos dera smilkyti. Tuja įtraukta ir į „šventajį“ ketvertuką ir į penketuką. Čia kuriame puikuojasi tabakas, baltasis šalavijas, stumbražolė ir tuja, kai kur pridedamas ir baltasis kietis/pelynas. Smilkalai TUJA – stiprina saugumo, savisaugos jausmą, namų apsaugą. Senovės šventvietėse ją smilkė prašydami sėkmės, gero derliaus, sėkmingos medžioklės, ar net gerų mainų sandorių. Tuja taip pat  smilkoma siekiant sveikatos, darnos, dėl jos vaistinių savybių ir skirtingų vartojimo būdų, buvo tikima, kad tujos smilkymas padėdavo apsaugoti šeimą ar visą bendruomenę nuo epidemijų, užkrečiamų ligų sukeliančių mirtinas komplikacijas. Gal todėl tuja mūsuose paplito kaip kapuose sodinamas augalas. Nors senovės baltams būdingi ir kiti visžaliai medžiai, mirusiajam atminti, tokie kaip kadagys ar eglė, o Pietų Europoje šią misiją neša kukmedis. Tujos smilkalų aromatas daugumai primena atminties vietas, kvepia „tarsi kažkur girdėtas“, kvapas artimas smilkomiems spygliuočių augalams, tačiau išsiskiriantis tik tujai salsvu kvapu. Smilkalai skirti patalpų harmonizavimui, aromatizavimui, oro valymui, šiek tiek baido įkyrius vabzdžius. Smilkalą rekomenduoju uždegti nuo žvakės liepsnos. Mano lipdytuose smilkaluose nėra sintetinių ar pridėtinių dervų, tad natūralūs, rankomis lipdyti ir sudžiovinti smilkalai, gali savyje turėti nedidelį kiekį drėgmės, tad gali nustoti smilkti savaime po kelių ar keliolikos minučių, tačiau nepalikite smilkti smilkalų be priežiūros. Kiekvienas smilkalų kūgelis unikalus, skintas, maltas ir lipdytas rankomis. Augalai užauginti su meile, tausojančiai, vadovaujantis gamtinės žemdirbystės principais. Smilkalai pagaminti iš tujos (lot. Thuja occidentalis) smulkių šakelių ir lipnumą suteikiančių sėklų mišinio. Aukštis 3-4 cm; Plotis 1,5-2 cm. Užauginta, surinkta ir sulipdyta rankomis Lietuvoje          
  • Smilkalai KADAGYS (lipdytas kūgelis) Smilkalai KADAGYS sulipdyti iš džiovinto kadagio (lot. Juniperus Squamata) spyglių ir smulkių šakelių, sutrynus jas grūstuvėje, įmaišius grūstų sėklų mišinio ir šlakelį vandens, padedančio masei sulipti kartu. Kadagys – ko ne universaliausias iš Lietuvoje augančių, smilkymui tinkančių augalų. Ištisus metus žaliuodamas jis sukaupia pakankamą dervų, aromatinių aliejų ir kitų medžiagų kiekį, kad smilkant jas atiduotų mums. Kadagys puikiai tinka ir senųjų tikėjimų apeigose, taip pat neatsiejamas ir šiuolaikinių maldos namų aromatas. Apipintas amžinosios gyvybės legendomis, mūsų protėvių, čia, savo žemėse gyvenusių prieš kelis tūkstantmečius. Mielai skinamas ir šventinamas, pakeitęs palmės šakelę, kartu su žilvičiu, padedantis susikaupti ir krikščioniškoje maldoje. Smilkalai KADAGYS – padės atsinaujinti, atkurti prarastą pasitikėjimą savimi, atkuri namų jaukumą ir energetinį balansą. Puikiai tinka meditacijai, maldai, susikaupimui, jaunaties sesijoms. Smilkalų aromatas visiems nuo seno pažįstamas, būdingas smilkomiems spygliuočių augalams, tačiau išsiskiriantis tik kadagiui būdinu prieskoniu. Smilkalai skirti patalpų harmonizavimui, aromatizavimui, oro valymui, šiek tiek baido įkyrius vabzdžius. Smilkalą rekomenduoju uždegti nuo žvakės liepsnos. Mano lipdytuose smilkaluose nėra sintetinių ar pridėtinių dervų, tad natūralūs, rankomis lipdyti ir sudžiovinti smilkalai, gali savyje turėti nedidelį kiekį drėgmės, tad gali nustoti smilkti savaime po kelių ar keliolikos minučių, tačiau nepalikite smilkti smilkalų be priežiūros. Kiekvienas smilkalų kūgelis unikalus, skintas, maltas ir lipdytas rankomis. Augalai užauginti su meile, tausojančiai, vadovaujantis gamtinės žemdirbystės principais. Smilkalai pagaminti iš žvynuotojo kadagio (lot. Juniperus squamata) spyglių, smulkių šakelių ir lipnumą suteikiančių sėklų mišinio. Aukštis 3-4 cm; Plotis 1,5-2 cm. Užauginta, surinkta ir sulipdyta rankomis Lietuvoje
  • Natūralaus bičių vaško žvakė išlieta unikaliame juodo molio indelyje „ŽEMĖS UGNIS“. Indelis – puodukas gimė unikaliomis suderėjus aplinkybėmis. Iš viso tokių puodelių yra sukurta 16 ir tokių pačių ar panašių, daugiau nebebus. Rankomis nulipdytas iš juodo molio ir dekoruotas baltu porcelianu. Sudėtingų technologinių procesų ir ilgo darbo dėka padengtas skaidria glazūra, kuri sudaro jūros bangų purslus primenantį piešinį. Žvakė indelyje išlieta iš bičių, saugiai ir ramiai gyvenančių ir dirbančių Lietuvoje, Anykščių rajone, Skiemonių seniūnijoje, pagaminto vaško. Vaškas naudojamas be jokių priedų ar priemaišų, tad išlieta žvakė išlieta į indelį, natūraliai šiek tiek susitraukia – vaškas išgarina dalį turimos drėgmės, tad jo tūris sumažėja vėstant. Taip žvakė gali pasirodyti netobulai įsitaisiusi indelyje. Bet kaip byloja senovės mąstytojai – viskas, kas nėra tobula, yra unikalu ir nepakartojama. Žvakė indelyje turi nepaprastą savybę – ji itin tvari. Sudegus vaškui, galite indelyje pasisodinti kaktusą. Ji gali tapti pieštukine ar žvakide kitai žvakei. O galite ją atsiųsti man, užuot išmest, aš ją atnaujinsiu, perdegsiu, padengsiu glazūra ir pagaminsiu naują žvakę ir šią naują žvakę išsiųsiu Jums atgal. Žvakės „ŽEMĖS UGNIS“ puodukas, kaip ir kiekvienas dailininkės Indrajos Raudonikytės kūrinys yra unikalus, nulipdytas, dekoruotas, glazūruotas autorės rankomis, o į indelį jos pačios išlieta natūralaus bičių vaško žvakė. Tad net ir tokie patys gaminiai - skiriasi vienas nuo kito atspalviu, dekoru ir forma.
    • Indelis lipdytas rankomis;
    • vienetinis;
    • pažymėtas autorės įspaudu;
    • natūralaus bičių vaško žvakė;
    • diametras 9-12 cm;
    • aukštis 12-15 cm.
  • Smilkalai EGLĖ ir KIETIS surišti iš jaunų eglės ūglių ir kiečio lapelių, šakelių. Eglė (lot. Picea abies) Lietuvoje vienas labiausiai paplitusių miško spygliuočių išsiskiria savo gydomosiomis savybėmis, prikausupi savyje daug eterinių aliejų ir vitamino C, o kietis (lot. Artemisia vulgaris) vienas iš gausios kiečių šeimos, labai paplitęs ir dažnas, tad kartais nuvertinamas vaistinis laukinis augalas. Tad jų duetas sukuria natūralios gamtos, miško harmonija spinduliuojančius smilkalus. Smilkalai EGLĖ ir KIETIS rišami iš dveijų, dažnai greta augančių augalų. Eglės spygliai linkę atsiskirti, byrėti nuo šakelių, tad kiečio lapų apsupti, ji laikosi drauge ir sukuria nuostabų aromatų derinį. Smilkalai EGLĖ ir KIETIS išsiskiria savo unikaliu spygliuočių ir žolių smilksmo deriniu, švelniu, primenančių žiemos šventes, suteikiančiu jaukumo pojūtį. Inoringa ir dirvai išranki eglė, neauga bet kur, priešingai nei pušis, ji išdidžiai stiebiasi tik ten, kur dirva pakankamai derlinga ir pakanka drėgmės, o kietis noriai želia ir daržuose, ir pamiškėse, patvoriuose, pievose. Kietis nesirenka smėlėtų ir saulėtų vietų, jis gali augti beveik bet kur. Du, skirtingi augalai, susitikę smilkaluose, kuria darną ir balansą. Eglės ūglius smilkalams galima rinkti tik birželio mėnesį, ir tik nuo brandžių medžių šakų, tad atsargiai ir kruopščiai juos karpau aplinkinėse pamiškėse, kad nepadaryti per daug žalos augalui. Kietis, nors ir noriai auga ir mano patvoriuose, kartais ir gėlyne, smilkalams tinka tik žalias, vešlus, kuomet lapų vėduoklės dėkingiausiai apgaubs eglių stiebelius ir sulaikys spyglius nuo byrėjimo. Smilkalai EGLĖ ir KIETIS surišti tik iš mano sklype ir kaimyniniuose miškuose augančių augalų netoli Nemuno ir Dubysos sąntakos. Smilkalai EGLĖ ir KIETIS - padės harmonizuoti nervų sistemą, apvalys, tiek mintis, tiek ir energetiką, padės susikaupti apmąstymams, nuramins, prablaškys tamsias mintis. Smilkalai EGLĖ ir KIETIS, kaip ir kiti mano rišti smilkalai, skirti patalpų harmonizavimui, energetiniam valymui, meditacijai ir dvasinėms praktikoms. Smilkalus rekomenduoju uždegti nuo natūralios žvakės liepsnos. Smilkalai EGLĖ ir KIETIS nėra aromatizuoti, jų nepraturtinu jokiais papildomais eteriniai aliejais ar priedais. Visi mano rišami smilkalai yra be pridėtinių dervų, cheminių, mineralinių ar kitų sintetinių priedų, tad natūralūs, džiovinti augalai, turėdami šiek tiek natūralios drėgmės gali nustoti smilkti savaime po keleto minučių. Tačiau smilkydami elkitės atsakingai ir nepalikite smilkti smilkalų ryšulėlio be priežiūros. Kiekvienas smilkalų ryšulėlis unikalus, skintas ir rištas rankomis. Augalai užauginti su meile, tausojančiai, vadovaujantis gamtinės žemdirbystės principais. Smilkalai pagaminti iš eglės (lot. Picea abies) ūglių ir kiečio (lot. Artemisia vulgaris) šakelių ir lapų, surišti augalinės kilmės, natūraliu siūlu. ilgis apie 12 cm; storis apie 3 cm. Užauginta, surinkta ir surišta rankomis Lietuvoje
  • Smilkalai KUKMEDIS surišti iš kukmedžio šakelių. Kukmedis (lot. Taxus baccata) žinomas kaip nepaprastas, mistinis augalas. Visžalis puskrūmis auga lėtai, gali išgyventi net iki kelių tūkstančių metų, nors Lietuvoje ir augęs, laukinėje gamtoje - išnykęs, tad auginamas tik sodybuose ir parkuose dėl savo dekoratyvumo. Smilkalai KUKMEDIS rišami iš to paties pavadinimo augalo, vertinamo dėl itin kietos medienos, tad kukmedis šimtus metų buvo naudojamas ginklų gamyboje: strėlių, lankų, šautuvų buožių ir kt. Nors kukmedis ir įvardinamas kaip itin toksiškas ir pavojingas augalas, tačiau jis naudojamas vėžio vaistų gamyboje. Kukmedžio smikalus reikėtų rinktis ir naudoti labai atsakingai. Smilkalai KUKMEDIS išsiskiria savo aromatu, kuris artimas spygliuočiams. Tai vienintelis augalas, kuris tiesiogiai siejamas su anapusiniu pasauliu. Ne veltui jis sodinamas kapuose. Kukmedis, kaip nemirtingumo simbolis vertinamas daugelyje tautų, apdainuotas folklore ir mitologijoje. Kukmedį vertino ir druidai, ir Žemyninės Europos žyniai laikė gyvybės ir naujos pradžios medžiu. Retkarčiai kukmedis vadinamas "raganų medžiu". Smilkalai KUKMEDIS surišti iš mano šeimos namų sode augančio kukmedžio šakelių. Kukmedis vadinamas ir mirties medžiu. Legendos pasakoja, kad kukmedis išdygsta iš palaidoto kūno burnos ir taip išneša jo sielą dangun, į anapusybę. Smilkalai KUKMEDIS yra toksiški kaip ir pats augalas. Tad juos naudoti reikia itin atsakingai ir atsargiai. Smilkalus saugokite nuo vaikų ar naminių gyvūnų, naudoti rekomenduojama tik lauke, stengtis gausiai neįkvėpti dūmų. Rankose palaikius kukmedžio smilkalą, jas būtinai plaukite su muilu. Smilkalai KUKMEDIS naudojami atsisveikinant su išėjusiaisiais, kapinėse, atsisveikinimo ritualuose. Legendos byloja, kad kukmedį reikia smilkyti netekus mylimojo, taip atsiskiria ir išsilaisvina mirusiojo siela ir pasiruošia kelionei, o gyvojo pasveiksta ir pasiruošia tolimesniam, naujam gyvenimui. Taip pat tai ir naujos pradžios, atsisveikinimo su praeitimi augalas, tad buvo tikima, kad kukmedį reikia smilkyti astronominių naujųjų metų proga ar naujo mėnulio ciklo, saulėgrįžos, lygiadienių apeigose. Smilkalai KUKMEDIS, priešingai nei kiti mano rišti smilkalai, neskirti patalpų harmonizavimui ar meditacijai. Šie smilkalai skirti apeigoms, atsisveikinimo ceremonijai. Smilkalus rekomenduoju uždegti nuo natūralios žvakės liepsnos. Smilkalai KUKMEDIS nėra aromatizuoti, jų nepraturtinu jokiais papildomais eteriniai aliejais ar priedais. Visi mano rišami smilkalai yra be pridėtinių dervų, cheminių, mineralinių ar kitų sintetinių priedų, tad natūralūs, džiovinti augalai, turėdami šiek tiek natūralios drėgmės gali nustoti smilkti savaime po keleto minučių. Tačiau smilkydami elkitės atsakingai ir nepalikite smilkti smilkalų ryšulėlio be priežiūros. Kiekvienas smilkalų ryšulėlis unikalus, skintas ir rištas rankomis. Augalai užauginti su meile, tausojančiai, vadovaujantis gamtinės žemdirbystės principais. Smilkalai pagaminti iš kukmedžio (lot. Taxus baccata) šakelių, surišti augalinės kilmės, natūraliu siūlu. ilgis apie 12 cm; storis apie 3 cm. Užauginta, surinkta ir surišta rankomis Lietuvoje
  • Smilkalai JUOZAŽOLĖ surišti iš juozažolės krūmo šakelių ir žiedynų. Juozažolė (lot. Hyssopus officinalis) buvęs populiarus prieskoninis augalas, į Lietuvą atkeliavęs iš pietesnių Europos regionų dar viduarmažiais.  Dabar dažniau auginamas dėl savo estetinio vaizdo, o ne kaip prieskonis ar vaistinis augalas, nors jame gausu ir vaistinių medžiagų, jis valo orgnizmą, šalina perteklinius skysčius, lengvina atsikosėjimą. Maloniai karstelėjusio skonio, labai tinka žvėrienai ir kitems mėsos patiekalams gardinti. Smilkalus JUOZAŽOLĖ rišu iš to paties augalo, dar vadinamu Juozapo žole, hysopu, ysopu, isopu ir kt. Augalas vertinamas ne tik mūsuose, be jo neapsieina Azijos virtuvė, juozažolė dedama į  Za'atar prieskonių mišinį. Juozažoles gausiai lanko bitės ir kamanės. Smilkalai JUOZAŽOLĖ išsiskiria savo stipriu, šiek tiek karstelėjusiu, kaip ir jų skonis aromatu. Juozažolė nėra labai reiklus augalas, mielai auga pavėsyje ar saulės atokaitoje. Tačiau pasitaikius lietingai ir šaltai žiemai, gali nunykti.  Tai vienas iš pirmųjų priekoninių augalų, kurį prieš daugiau nei dešimtetį užsiauginau iš keleto sėklyčių, vėliau - jau pati rinkau savo juozažolės sėklas ir daiginau, dauginau mėlynai žydinčius, puošnius krūmelius.  Juozažoles auginu savo sodyboje, atokiame vienkiemyje, netoli Dubysos ir Nemuno santakos. JUOZAŽOLĘ galima smilkyti ir kartu su kitais, derančiais augalais. Vienas populiariausių mano auginamų ir rišamų derinių JUOZAŽOLĖ su BALTUOJU PELYNU. Juozažolė – notrelinių šeimos augalas, paplitęs Pietų Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Kaspijos jūros pakrantėse. Augalas medingas, dekoratyvus, vaistinis, auga iki 60 cm aukščio, kylančiu stiebu, apaugusiu lapeliais. Liepos - rugsėjo mėnesiais žydi tamsiai mėlynai. Smilkalai JUOZAŽOLĖ - dažnai naudojami apvalymo ritualuose, minimi netgi Biblijoje. Padės atsikratyti blogų prisiminimų, palengvins susitaikymą su neigiamomis patirtimis.  Juozažolė dar naudojama apsivalymo vonios ritualams, tad smilkalą išardžius, drąsiai galima užplikti verdančiu vandeniu ir tokią "arbatą" supilti į raminančią vonią, kartu su kitais, panašaus poveikio augalais, tokiais, kaip levanda, kietis ar net valerijonas. Smilkalai JUOZAŽOLĖ, kaip ir kiti mano rišti smilkalai, skirti patalpų harmonizavimui, energetiniam valymui, meditacijai ir dvasinėms praktikoms. Smilkalus rekomenduoju uždegti nuo natūralios žvakės liepsnos. Smilkalai JUOZAŽOLĖ nėra aromatizuoti, jų nepraturtinu jokiais papildomais eteriniai aliejais ar priedais. Visi mano rišami smilkalai yra be pridėtinių dervų, cheminių, mineralinių ar kitų sintetinių priedų, tad natūralūs, džiovinti augalai, turėdami šiek tiek natūralios drėgmės gali nustoti smilkti savaime po keleto minučių. Tačiau smilkydami elkitės atsakingai ir nepalikite smilkti smilkalų ryšulėlio be priežiūros. Kiekvienas smilkalų ryšulėlis unikalus, skintas ir rištas rankomis. Augalai užauginti su meile, tausojančiai, vadovaujantis gamtinės žemdirbystės principais. Smilkalai pagaminti iš juozažolės (lot. Hyssopus officinalis) šakelių, surišti augalinės kilmės, natūraliu siūlu. ilgis apie 12 cm; storis apie 3 cm. Užauginta, surinktą ir surišta rankomis Lietuvoje
  • Išparduota
    SUDĖTIS: 70 % natūrali vilna, akrilas ir poliesteris. SPALVA: violetinė, ruda, pilka. TECHNIKA: Pirmiausia sukuriamas būsimo pledo dizainas. Vėliau 3-6 kg siūlų suvijami rankomis į atkiras rites, siekiant išgauti numatytą atspalvį, kokybišką storį ir įsimenančią tekstūrą. Ričių kieki nulemia, kiek numatyta skirtingų pledo spalvinių tonų. 60 val. rankomis nertas specialiai tam pagamintu mediniu vašeliu. Storas pledas gali lemti ramesnį ir gilesnį miegą. DYDIS: 210 x 225 cm. Tinka dvigulei lovai. DIZAINERĖ: Indraja Raudonikytė. Lietuvos dizaino asociacijos ir Lietuvos Dailininkų sąjungos narė. Pledas sukurtas naudojant UPCYCLE metodą. Pledas sukurtas iš tekstilės gamybos procese nepanaudotų siūlų likučių. Žaliava surenkama iš amatininkų mėgėjų, rankdarbiais užsiimančių artimųjų namų ir dirbtuvių. PELKIŲ ŽOLĖ kūrybiniame procese darniai panaudoja tai, kas jau yra pagaminta, tačiau nebenaudojama ar sunkiai pritaikoma vadovaujantis žiedinio dizaino principais. Pledo spalvos primena rudenėjančio vakaro dangų, nusileidusios saulės ir tamsaus dangaus mėlio derinį, apniukusio rudens vakaro peizaže nykstantį horizontą. Pledą valyti valykloje arba plauti rankomis su vilnai skirtu skalbikliu. Džiovinti patiesus, kad neprarastų formos.
  • SUDĖTIS: akrilas. SPALVA: žydra, violetinė. TECHNIKA: Pirmiausia sukuriamas būsimo pledo dizainas. Vėliau 3-4 kg siūlų suvijami rankomis į atkiras rites, siekiant išgauti numatytą atspalvį, kokybišką storį ir įsimenančią tekstūrą. Ričių kieki nulemia, kiek numatyta skirtingų pledo spalvinių tonų. 30 val. rankomis nertas specialiai tam pagamintu mediniu vašeliu. Lengvas, rankomis nertas akrilo pledas suteiks jaukumo, tačiau tiks ir alergišimes vilnai, ir veganams. DYDIS: 245 x 150 cm. Tinka viengulei lovai. DIZAINERĖ: Indraja Raudonikytė. Lietuvos dizaino asociacijos ir Lietuvos Dailininkų sąjungos narė. Gaminys sukurtas naudojant UPCYCLE metodą. Pledas sukurtas iš tekstilės gamybos procese nepanaudotų siūlų likučių. Žaliava surenkama iš amatininkų mėgėjų, rankdarbiais užsiimančių artimųjų namų ir dirbtuvių. PELKIŲ ŽOLĖ kūrybiniame procese darniai panaudoja tai, kas jau yra pagaminta, tačiau nebenaudojama ar sunkiai pritaikoma vadovaujantis žiedinio dizaino principais. Pledo spalvinis derinys primena vėlyvo pavasario popietę, kai žydint alyvoms, artėjant lietui dangus, žydrą dangų apkloja violetiniai debesų siūlų kamuoliai. Valyti valykloje arba plauti rankomis su vilnai skirtu skalbikliu. Džiovinti patiesus, kad neprarastų formos.
  • BALTOJO PELYNO (dar vadinamo baltuoju kiečiu) kūlalis - tai augalas surištas į vieną didelį smilkalą, kurį pavadinau "kūlaliu", kaip senelis rinkdamas mažas rykšteles, šakeles rišdavo jas į glėbį, ir aukštaitiškai vadino „kūlaliu“, skirtą krosniai ar plytai prakurti.  Baltasis pelynas, ar baltasis kietis (lot. Artemisia ludoviciana) yra lietuviškojo pelyno giminės augalas, tačiau kilęs iš Šiaurės Amerikos, ir dažnai maišomas su baltuoju šalaviju (lot. Salvia apiana), nes ir aromatas, ir išvaizda tikrai turi panašumo. Nuo seno jis, tenykščių gyventojų naudojamas smilkymui, apeigoms, kaip vaistinis augalas, parfumerijoje ir dar begalėje kitų sričių. Baltasis pelynas ar baltasis kietis mūsuose auginamas kaip dekoratyvinis augalas, gėlynų puošmena. Labiausiai paplitęs jo porūšis – „Silver Queen“, ir spėju, prieš keletą dešimtmečių, kaip dailus, pilkas, aukštaūgis augalas, atkeliavo į mano senelių kiemą. Į didesnius kūlalius šį augalą ėmiau rišti nesenai. Mažesnis surištas smilkalas lengviau telpa į siuntinių dėžutes, užima mažiau vietos, tad jis gana populiarus ir yra patogaus dydžio. Tačiau pati pajutau poreikį, kad smilkalas būtų patogesnis rankoje, ilgiau smilktų, būtų ergonomiškiau paimti, juo mojuoti, o užgesinus, nenaudojamą – galima įkurdinti dekoratyviniame inde ar didesniame smilkalų padėkle. Taip atsirado ne tik baltojo pelyno-kiečio kūlaliai, bet ir šalavijo, juozažolės. Visi kiečiai mėgsta smėlėtas ir saulėtas pievas. Tai augalas kuris prieš dešimtmetį mane sugražino prie smilkalų ir smilkymo. Keliauju, kraustausi, o baltasis pelynas keliauja su manimi. Prieš daugelį metų jis puikavos greta mano vaikystės namų, senelių kieme, vėliau atkeliavo į naujai suręstus tėvų namus, o beveik prieš dešimtmetį atvyko ir mano šeimos namus ir įsikūrė gėlyne. Visus augalus auginu savo sodyboje, šalia naujų savo šeimos namų, atokiame vienkiemyje, netoli Dubysos ir Nemuno santakos. BALTOJO PELYNO kūlaliai surišti iš mano pačios auginamo augalo, kaip ir kiti mano auginami ir rišami augalai – čiobreliai, levandos, bitkrėslės, pelynai ar kiti. Smilkalai BALTASIS PELYNAS kūlalis, kaip ir kiti smilkalai, skirti patalpų harmonizavimui, energetiniam valymui, meditacijai ir dvasinėms praktikoms. Kiečių šeimos augalai pasižymi ir laboratoriškai įrodytomis antivirusinėmis ir antibakterinėmis savybėmis. Tad BALTOJO PELYNO kūlalis sukurtas patogiai apvaikščioti ir išsmilkyti namus po gausių svečių apsilankymo, išsklaidyti energetinėms sankaupoms, kuomet patalpose vyrauja slogi atmosfera. Smilkalą rekomenduoju uždegti nuo natūralios žvakės liepsnos. Mano rišami smilkalai nėra aromatizuoti, jų nepraturtinu jokiais papildomais eteriniai aliejais ar priedais. Visi smilkalai yra be pridėtinių dervų, cheminių, mineralinių ar kitų sintetinių priedų, tad natūralūs, džiovinti augalai, turėdami šiek tiek natūralios drėgmės gali nustoti smilkti savaime po keleto minučių. Smilkydami elkitės atsakingai ir nepalikite smilkti smilkalų ryšulėlio be priežiūros. Prieš ir po smilkymo – vėdinkite patalpas. Nesmilkykite arti vaikų ar naminių gyvūnų. Kiekvienas smilkalų ryšulėlis unikalus, skintas ir rištas rankomis. Augalai užauginti su meile, tausojančiai, vadovaujantis gamtinės žemdirbystės principais. Užauginta, surinktą ir surišta rankomis Lietuvoje.
  • Smilkalai TUJA (lipdytas kūgelis) Smilkalai TUJA sulipdyti iš džiovintos tujos (lot. Thuja occidentalis) smulkių šakelių, sutrynus jas grūstuvėje, įmaišius grūstų sėklų mišinio ir šlakelį vandens, padedančio masei sulipti kartu. Tuja – unikaliai salsvas itin dažnai sutinkamas Lietuvoje augantis, tačiau iš Šiaurės Amerikos, vos prieš penkis šimtmečius atkeliavęs augalas. Dažnai klaidingai vadinamas kedro (angl. cedar) smilkalais dėl tujos medienos istorijoje įsipainiojusių pirklių suokalbių. Ištisus metus žaliuodama tuja sukaupia pakankamą dervų, aromatinių aliejų ir kitų medžiagų kiekį, kad smilkant jas atiduotų mums. Tuja – puikiai tinka senųjų tikėjimų, ypač atėjusių iš Vakarų apeigose, tai nuo seno šventu laikomas senųjų JAV teritorijoje gyvenusių tautų augalas. Tują indėnai vartojo ne tik smilkymui, bet ir kaip vaistinį augalą, gausiai apdovanotą vit C sankaupomis. Juo gydė skorbutą ir kitas ligas, sukeltas šio vitamino stygiaus. Vieni šaltiniai pasakoja apie keturi, kiti – apie penkis šventuosius augalus, kuriuos dera smilkyti. Tuja įtraukta ir į „šventajį“ ketvertuką ir į penketuką. Čia kuriame puikuojasi tabakas, baltasis šalavijas, stumbražolė ir tuja, kai kur pridedamas ir baltasis kietis/pelynas. Smilkalai TUJA – stiprina saugumo, savisaugos jausmą, namų apsaugą. Senovės šventvietėse ją smilkė prašydami sėkmės, gero derliaus, sėkmingos medžioklės, ar net gerų mainų sandorių. Tuja taip pat  smilkoma siekiant sveikatos, darnos, dėl jos vaistinių savybių ir skirtingų vartojimo būdų, buvo tikima, kad tujos smilkymas padėdavo apsaugoti šeimą ar visą bendruomenę nuo epidemijų, užkrečiamų ligų sukeliančių mirtinas komplikacijas. Gal todėl tuja mūsuose paplito kaip kapuose sodinamas augalas. Nors senovės baltams būdingi ir kiti visžaliai medžiai, mirusiajam atminti, tokie kaip kadagys ar eglė, o Pietų Europoje šią misiją neša kukmedis. Tujos smilkalų aromatas daugumai primena atminties vietas, kvepia „tarsi kažkur girdėtas“, kvapas artimas smilkomiems spygliuočių augalams, tačiau išsiskiriantis tik tujai salsvu kvapu. Smilkalai skirti patalpų harmonizavimui, aromatizavimui, oro valymui, šiek tiek baido įkyrius vabzdžius. Smilkalą rekomenduoju uždegti nuo žvakės liepsnos. Mano lipdytuose smilkaluose nėra sintetinių ar pridėtinių dervų, tad natūralūs, rankomis lipdyti ir sudžiovinti smilkalai, gali savyje turėti nedidelį kiekį drėgmės, tad gali nustoti smilkti savaime po kelių ar keliolikos minučių, tačiau nepalikite smilkti smilkalų be priežiūros. Kiekvienas smilkalų kūgelis unikalus, skintas, maltas ir lipdytas rankomis. Augalai užauginti su meile, tausojančiai, vadovaujantis gamtinės žemdirbystės principais. Smilkalai pagaminti iš tujos (lot. Thuja occidentalis) smulkių šakelių ir lipnumą suteikiančių sėklų mišinio. Aukštis 3-4 cm; Plotis 1,5-2 cm. Užauginta, surinkta ir sulipdyta rankomis Lietuvoje          
  • Smilkalai KADAGYS (lipdytas kūgelis) Smilkalai KADAGYS sulipdyti iš džiovinto kadagio (lot. Juniperus Squamata) spyglių ir smulkių šakelių, sutrynus jas grūstuvėje, įmaišius grūstų sėklų mišinio ir šlakelį vandens, padedančio masei sulipti kartu. Kadagys – ko ne universaliausias iš Lietuvoje augančių, smilkymui tinkančių augalų. Ištisus metus žaliuodamas jis sukaupia pakankamą dervų, aromatinių aliejų ir kitų medžiagų kiekį, kad smilkant jas atiduotų mums. Kadagys puikiai tinka ir senųjų tikėjimų apeigose, taip pat neatsiejamas ir šiuolaikinių maldos namų aromatas. Apipintas amžinosios gyvybės legendomis, mūsų protėvių, čia, savo žemėse gyvenusių prieš kelis tūkstantmečius. Mielai skinamas ir šventinamas, pakeitęs palmės šakelę, kartu su žilvičiu, padedantis susikaupti ir krikščioniškoje maldoje. Smilkalai KADAGYS – padės atsinaujinti, atkurti prarastą pasitikėjimą savimi, atkuri namų jaukumą ir energetinį balansą. Puikiai tinka meditacijai, maldai, susikaupimui, jaunaties sesijoms. Smilkalų aromatas visiems nuo seno pažįstamas, būdingas smilkomiems spygliuočių augalams, tačiau išsiskiriantis tik kadagiui būdinu prieskoniu. Smilkalai skirti patalpų harmonizavimui, aromatizavimui, oro valymui, šiek tiek baido įkyrius vabzdžius. Smilkalą rekomenduoju uždegti nuo žvakės liepsnos. Mano lipdytuose smilkaluose nėra sintetinių ar pridėtinių dervų, tad natūralūs, rankomis lipdyti ir sudžiovinti smilkalai, gali savyje turėti nedidelį kiekį drėgmės, tad gali nustoti smilkti savaime po kelių ar keliolikos minučių, tačiau nepalikite smilkti smilkalų be priežiūros. Kiekvienas smilkalų kūgelis unikalus, skintas, maltas ir lipdytas rankomis. Augalai užauginti su meile, tausojančiai, vadovaujantis gamtinės žemdirbystės principais. Smilkalai pagaminti iš žvynuotojo kadagio (lot. Juniperus squamata) spyglių, smulkių šakelių ir lipnumą suteikiančių sėklų mišinio. Aukštis 3-4 cm; Plotis 1,5-2 cm. Užauginta, surinkta ir sulipdyta rankomis Lietuvoje
  • Natūralaus bičių vaško žvakė išlieta unikaliame juodo molio indelyje „ŽEMĖS UGNIS“. Indelis – puodukas gimė unikaliomis suderėjus aplinkybėmis. Iš viso tokių puodelių yra sukurta 16 ir tokių pačių ar panašių, daugiau nebebus. Rankomis nulipdytas iš juodo molio ir dekoruotas baltu porcelianu. Sudėtingų technologinių procesų ir ilgo darbo dėka padengtas skaidria glazūra, kuri sudaro jūros bangų purslus primenantį piešinį. Žvakė indelyje išlieta iš bičių, saugiai ir ramiai gyvenančių ir dirbančių Lietuvoje, Anykščių rajone, Skiemonių seniūnijoje, pagaminto vaško. Vaškas naudojamas be jokių priedų ar priemaišų, tad išlieta žvakė išlieta į indelį, natūraliai šiek tiek susitraukia – vaškas išgarina dalį turimos drėgmės, tad jo tūris sumažėja vėstant. Taip žvakė gali pasirodyti netobulai įsitaisiusi indelyje. Bet kaip byloja senovės mąstytojai – viskas, kas nėra tobula, yra unikalu ir nepakartojama. Žvakė indelyje turi nepaprastą savybę – ji itin tvari. Sudegus vaškui, galite indelyje pasisodinti kaktusą. Ji gali tapti pieštukine ar žvakide kitai žvakei. O galite ją atsiųsti man, užuot išmest, aš ją atnaujinsiu, perdegsiu, padengsiu glazūra ir pagaminsiu naują žvakę ir šią naują žvakę išsiųsiu Jums atgal. Žvakės „ŽEMĖS UGNIS“ puodukas, kaip ir kiekvienas dailininkės Indrajos Raudonikytės kūrinys yra unikalus, nulipdytas, dekoruotas, glazūruotas autorės rankomis, o į indelį jos pačios išlieta natūralaus bičių vaško žvakė. Tad net ir tokie patys gaminiai - skiriasi vienas nuo kito atspalviu, dekoru ir forma.
    • Indelis lipdytas rankomis;
    • vienetinis;
    • pažymėtas autorės įspaudu;
    • natūralaus bičių vaško žvakė;
    • diametras 9-12 cm;
    • aukštis 12-15 cm.
  • Diskutuojant su artimaisiais, dažnam išsprūsta vizijos apie ežeriuką, upę, vandens telkinį maudytis ar mišką grybavimui ir uogavimui. Tačiau neretai pamirštama pačios sodybos ir kraštovaizdžio kompozicija. Eilinis vartotojas prieš pastato [...]

    Published On: 2024-02-1410,1 min read
  • Pelėsiais ir kerpe apaugus aukštai... kadaise apie Trakų pilį bylojo Maironis. Šiandien tikrai nemažai sodybų, trobesių, paveldo objektų, net dvarų ir pilių galime apdainuoti panašiais žodžiais. Kiekvienas mūsų savo [...]

    Published On: 2024-01-116 min read
  • Turbūt artėjančios Kalėdos yra apipintos daugiausia banalių epitetų ir pavadinimų. Prieš daugiau nei tris dešimtmečius, tais pačiai žodžiais buvo rašoma ir kalbama apie naujuosius metus. Gražiausios metų šventės, jaukiausios [...]

    Published On: 2023-12-154,9 min read
  • Diskutuojant su artimaisiais, dažnam išsprūsta vizijos apie ežeriuką, upę, [...]

    Published On: 2024-02-1410,1 min read
  • Pelėsiais ir kerpe apaugus aukštai... kadaise apie Trakų pilį [...]

    Published On: 2024-01-116 min read
  • Turbūt artėjančios Kalėdos yra apipintos daugiausia banalių epitetų ir [...]

    Published On: 2023-12-154,9 min read

Title

Go to Top