Natūralūs smilkalai, pledai, keramika2024-04-13T15:13:13+03:00
  • SUDĖTIS: akrilas. SPALVA: žydra, violetinė. TECHNIKA: Pirmiausia sukuriamas būsimo pledo dizainas. Vėliau 3-4 kg siūlų suvijami rankomis į atkiras rites, siekiant išgauti numatytą atspalvį, kokybišką storį ir įsimenančią tekstūrą. Ričių kieki nulemia, kiek numatyta skirtingų pledo spalvinių tonų. 30 val. rankomis nertas specialiai tam pagamintu mediniu vašeliu. Lengvas, rankomis nertas akrilo pledas suteiks jaukumo, tačiau tiks ir alergišimes vilnai, ir veganams. DYDIS: 245 x 150 cm. Tinka viengulei lovai. DIZAINERĖ: Indraja Raudonikytė. Lietuvos dizaino asociacijos ir Lietuvos Dailininkų sąjungos narė. Gaminys sukurtas naudojant UPCYCLE metodą. Pledas sukurtas iš tekstilės gamybos procese nepanaudotų siūlų likučių. Žaliava surenkama iš amatininkų mėgėjų, rankdarbiais užsiimančių artimųjų namų ir dirbtuvių. PELKIŲ ŽOLĖ kūrybiniame procese darniai panaudoja tai, kas jau yra pagaminta, tačiau nebenaudojama ar sunkiai pritaikoma vadovaujantis žiedinio dizaino principais. Pledo spalvinis derinys primena vėlyvo pavasario popietę, kai žydint alyvoms, artėjant lietui dangus, žydrą dangų apkloja violetiniai debesų siūlų kamuoliai. Valyti valykloje arba plauti rankomis su vilnai skirtu skalbikliu. Džiovinti patiesus, kad neprarastų formos.
  • Natūralaus lietuviško molio dubenėlis, ryškiai raudonu vidumi iš ciklo “Gegutės bateliai”, įkvėptas ankstyvą pavasarį dygstančio dailaus grybo - austriškosios pačiataurės (Sarcoscypha coccinea) Aukštaitijoje dar vadinamos “Gegutės bateliais”, formos, spalvų ir tekstūros. Indų vidus teptuku padengtas bešvine, tinkama sąlyčiui su maistu ryškiai raudona glazūra, todėl paviršius yra natūraliai nelygus, matomi potėpiai ar dažo sankaupos. Išorė - natūralaus, neglazūruoto, kartais šiurkštaus, degto molio. Kiekvienas dubenėlis yra unikalus, tad net ir tokie patys indai skiriasi vienas nuo kito atspalviu ir forma. “Gegutės batelių” dubenėlis sukurtas nedidelei porcijai pusryčių košės, tačiau tinka ir užkandžiams, riešutams, saldumynams patiekti.
    • lipdytas  rankomis;
    • vienetinis;
    • pažymėtas autoriaus įspaudu;
    • diametras apie 13 cm;
    • aukštis apie 4 cm.
  • Rankomis minkyto, tonuoto molio indai, ryškiai raudonu vidumi iš ciklo “Gegutės bateliai”, įkvėpti ankstyvą pavasarį dygstančio dailaus grybo - austriškosios pačiataurės (Sarcoscypha coccinea) Aukštaitijoje dar vadinamos “Gegutės bateliais”, formos, spalvų ir tekstūros. Indų vidus teptuku padengtas bešvine, tinkama sąlyčiui su maistu ryškiai raudona glazūra, todėl paviršius yra natūraliai nelygus, matomi potėpiai ar dažo sankaupos. Išorė - natūralaus, neglazūruoto, kartais šiurkštaus, degto molio. Kiekvienas puodukas yra unikalus, tad net ir tokie patys indai skiriasi vienas nuo kito atspalviu ir forma. “Gegutės batelių” puodukas tinka kavai ar arbatai, o taip pat ir padažui, uogienei, riešutams ar cukrui, druskai laikyti.
    • lipdytas  rankomis;
    • vienetinis;
    • pažymėtas autoriaus įspaudu;
    • diametras apie 7 cm;
    • aukštis apie 7 cm.
  • Raudona lėkštė "Gegutės bateliai". Tai natūralaus raudono molio indai, ryškiai raudonu vidumi iš ciklo “Gegutės bateliai”, įkvėpti ankstyvą pavasarį dygstančio dailaus grybo - austriškosios pačiataurės (Sarcoscypha coccinea) Aukštaitijoje dar vadinamos “Gegutės bateliais”, formos, spalvų ir tekstūros. Raudona lėkštė išsiskiria ryškiai raudonu vidumi, teptuku padengtu bešvine, tinkama sąlyčiui su maistu ryškiai raudona glazūra. todėl paviršius yra natūraliai nelygus, matomi potėpiai ar dažo sankaupos. Išorė - natūralaus, neglazūruoto, kartais šiurkštaus, degto molio. Kiekviena lėkštė yra unikali, lipdytas rankomis, tad net ir tokie patys indai skiriasi vienas nuo kito atspalviu ir forma. “Gegutės batelių” lėkštėje patraukliai atrodys ir užkandžiai, ir desertas ar pietų patiekalas. Lėkštės kuriamos ir gaminamos Lietuvoje.
    • lipdyta  rankomis;
    • vienetinė;
    • pažymėta autoriaus įspaudu;
    • diametras 19-22 cm;
    • aukštis apie 2-3 cm.
  • Rankomis minkyto, tonuoto molio indai, ryškiai raudonu vidumi iš ciklo “Gegutės bateliai”, įkvėpti ankstyvą pavasarį dygstančio dailaus grybo - austriškosios pačiataurės (Sarcoscypha coccinea) Aukštaitijoje dar vadinamos “Gegutės bateliais”, formos, spalvų ir tekstūros. Indų vidus teptuku padengtas bešvine, tinkama sąlyčiui su maistu ryškiai raudona glazūra, todėl paviršius yra natūraliai nelygus, matomi potėpiai ar dažo sankaupos. Išorė - natūralaus, neglazūruoto, kartais šiurkštaus, degto molio. Kiekviena piala yra unikali, tad net ir tokie patys indai skiriasi vienas nuo kito atspalviu ir forma. “Gegutės batelių” piala skirta arbatai, tačiau puikia tinka ir padažui, uogienei, riešutams ar desertui.
    • lipdytas  rankomis;
    • vienetinis;
    • pažymėtas autoriaus įspaudu;
    • diametras apie 10 cm;
    • aukštis apie 6 cm.
  • SUDĖTIS: 100 % natūrali nebalinta medvilnė. SPALVA: balta, pieno balta. TECHNIKA: Pirmiausia sukūriamas būsimo pledo dizainas. Vėliau 2 kg siūlų suvyjami rankomis į atkiras rites, siekiant išgauti kokybišką storį ir tekstūrą. 60 val. rankomis nertas specialiai tam pagamintu mediniu vašeliu. Lengvas nertas pledas gali apsaugoti nuo saulės ir perkaitimo. DYDIS: 175 x 113 cm. Tinka vaiko lovelei. DIZAINERĖ: Indraja Raudonikytė. Lietuvos dizaino asociacijos ir Lietuvos Dailininkų sąjungos narė. Gaminys sukurtas naudojant UPCYCLE metodą. Pledas sukurtas iš tekstilės gamybos procese nepanaudotų siūlų likučių. Žaliava surenkama iš amatinikų mėgėjų, rankdarbiais užsiimančių artimųjų namų ir dirbtuvių. PELKIŲ ŽOLĖ kūrybiniame procese darniai panaudoja tai, kas jau yra pagaminta, tačiau nebenaudojama ar sunkiai pritaikoma vadovaujantis žiedinio dizaino principais. Valyti valykloje arba plauti rankomis su vilnai skirtu skalbikliu. Džiovinti patiesus, kad neprarastų formos.
  • Aš – Indraja. Trijų vaikų mama, menininkė ir dėstytoja, kuri virtuvėje lipdo iš molio indus, piešia kartu su dukromis, o tuo metu dideliame katile kunkuliuoja troškinys ar sriuba, duonkepyje kyla [...]

    Published On: 2020-11-204,9 min read
  • Sunku rasti rašytinių istorinių šaltinių apie smilkalus Lietuvoje, jų kilmę ir paskirtį ne krikščioniškame kontekste. Ne paslaptis, kad viskas, kas baltiška, kas iki Kristaus, kas „pagoniška“, buvo laikoma bedieviška, netinkama doram žmogui, neetiška ir su šaknimis stengiamasi išrauti, kaip ir visą mūsų istorinį identitetą.

    Published On: 2020-10-295,2 min read
  • Vakar, "Dizaino savaitė 2020" vienos iš parodų atidarymo metu, kartu su KTU Dizaino centras, „Design Library Kaunas“ ir „Design Friends“, specifinėje erdvėje "Laboratorija", pačiame Kauno centre, kalbant apie „Dizaino intelektą" [...]

    Published On: 2020-09-231,8 min read
  • Aš – Indraja. Trijų vaikų mama, menininkė ir dėstytoja, kuri [...]

    Published On: 2020-11-204,9 min read
  • Sunku rasti rašytinių istorinių šaltinių apie smilkalus Lietuvoje, jų kilmę ir paskirtį ne krikščioniškame kontekste. Ne paslaptis, kad viskas, kas baltiška, kas iki Kristaus, kas „pagoniška“, buvo laikoma bedieviška, netinkama doram žmogui, neetiška ir su šaknimis stengiamasi išrauti, kaip ir visą mūsų istorinį identitetą.

    Published On: 2020-10-295,2 min read
  • Vakar, "Dizaino savaitė 2020" vienos iš parodų atidarymo metu, kartu [...]

    Published On: 2020-09-231,8 min read

Title

Go to Top