Po žvejybos. Perlinių kruopų salotų istorija
Kartais receptai gimsta ne iš kulinarinių atradimų, o iš prisiminimų. Iš vaikystės kvapų, skonių, daiktų ir žmonių, kurių jau seniai nebėra šalia. Vienas toks prisiminimas mane sugrąžina į [...]
Kartais receptai gimsta ne iš kulinarinių atradimų, o iš prisiminimų. Iš vaikystės kvapų, skonių, daiktų ir žmonių, kurių jau seniai nebėra šalia. Vienas toks prisiminimas mane sugrąžina į [...]
Lankydami senelius kaime dažnas prisimename statiškus gyvenusių ar vis dar gyvų artimųjų tuoktuvių fotografijas žvelgiančias į mus nuo medinių, daugiasluoksniais, daugiaspalviais tapetais dengtų trobos sienų. Kelionių fotografai netyčiomis ar tyčiomis [...]
Judėdami „Panemunių keliu“, lankydami garbingas raudonų plytų pilis nužiūrim ne vieną nuorodą į poilsiui ar pobūviams skirtas kaimo turizmo sodybas. Vienos puikuojasi ištaigingais rūmais, kitos – išskirtiniu gamtos prieglobsčiu, [...]
Tikriausiai sunkiai rastume mūsų tarpe žmogų, neragavusi ar nemačiusi obuolių ar obels. Istoriją pradėsiu su Ievos ir Adomo... O tiksliau – nuo uždraustojo vaisiaus. Šiandien tas biblijinis obuolys teliko [...]
Patį pirmą kartą aplankius mūsų sodybą, anyta apsižvalgius tarė: aš jau matau, kaip tu čia kepi savo duoną! Kadangi buvau ištekėjusi jau šešerius metus, o duoną kepiau orkaitėje tėvų namuose, [...]
Lėtai, po truputį rudenėja. Niekas turbūt nenustebs, jei priminsiu, kad vasarvidis – tai birželio antra pusė, ilgiausios dienos, šviesios naktys ir rytai, kai atrodo dar tik tik spėjome užsnūsti. [...]
Ne visi mūsų protėviai žinojo, kad pasaulis yra apvalus. Bet didžioji dalis tautų prieš tūkstančius metų kaip susitarę garbino saulę ir mėnulį. Apskritai bet kas, atkartojantis šiuos dangaus kūnus, [...]
Keliuose tekstuose ankstesniuose numeriuose, pasakojau apie savo senelio tėviškę, apie medinę architektūrą, jos sąsajas su esamu gamtovaizdžiu ir aplinka. Viskas atrodo paprasta ir nesunkiai suprantama, tarsi organiškai suaugę. Tarsi [...]
Paklaidžiojus po vaikystės prisiminimus, laukus, pievas, pamiškes ar tėtušio (senelio Jono) vaikystės namų kiemą, menu tik savo basas kojas. Nors ir nuotraukos išdidžiai byloja mane kartą stovėjus prieš objektyvą [...]
Bendraamžiai vis šnekučiuodavosi, ką vasarą veikė „pas močiutę kaime“. Jaučiausi nepakankamai sava darželio draugų ar klasiokų tarpe... nes neturėjau močiutės kaime. Mat viena buvo mieste gyvenanti menininkė, kuri mane [...]