Smilkalai EGLĖ ir KIETIS surišti iš jaunų eglės ūglių ir kiečio lapelių, šakelių. Eglė (lot. Picea abies) Lietuvoje vienas labiausiai paplitusių miško spygliuočių išsiskiria savo gydomosiomis savybėmis, prikausupi savyje daug eterinių aliejų ir vitamino C, o kietis (lot. Artemisia vulgaris) vienas iš gausios kiečių šeimos, labai paplitęs ir dažnas, tad kartais nuvertinamas vaistinis laukinis augalas. Tad jų duetas sukuria natūralios gamtos, miško harmonija spinduliuojančius smilkalus. Smilkalai EGLĖ ir KIETIS rišami iš dveijų, dažnai greta augančių augalų. Eglės spygliai linkę atsiskirti, byrėti nuo šakelių, tad kiečio lapų apsupti, ji laikosi drauge ir sukuria nuostabų aromatų derinį. Smilkalai EGLĖ ir KIETIS išsiskiria savo unikaliu spygliuočių ir žolių smilksmo deriniu, švelniu, primenančių žiemos šventes, suteikiančiu jaukumo pojūtį. Inoringa ir dirvai išranki eglė, neauga bet kur, priešingai nei pušis, ji išdidžiai stiebiasi tik ten, kur dirva pakankamai derlinga ir pakanka drėgmės, o kietis noriai želia ir daržuose, ir pamiškėse, patvoriuose, pievose. Kietis nesirenka smėlėtų ir saulėtų vietų, jis gali augti beveik bet kur. Du, skirtingi augalai, susitikę smilkaluose, kuria darną ir balansą. Eglės ūglius smilkalams galima rinkti tik birželio mėnesį, ir tik nuo brandžių medžių šakų, tad atsargiai ir kruopščiai juos karpau aplinkinėse pamiškėse, kad nepadaryti per daug žalos augalui. Kietis, nors ir noriai auga ir mano patvoriuose, kartais ir gėlyne, smilkalams tinka tik žalias, vešlus, kuomet lapų vėduoklės dėkingiausiai apgaubs eglių stiebelius ir sulaikys spyglius nuo byrėjimo. Smilkalai EGLĖ ir KIETIS surišti tik iš mano sklype ir kaimyniniuose miškuose augančių augalų netoli Nemuno ir Dubysos sąntakos. Smilkalai EGLĖ ir KIETIS - padės harmonizuoti nervų sistemą, apvalys, tiek mintis, tiek ir energetiką, padės susikaupti apmąstymams, nuramins, prablaškys tamsias mintis. Smilkalai EGLĖ ir KIETIS, kaip ir kiti mano rišti smilkalai, skirti patalpų harmonizavimui, energetiniam valymui, meditacijai ir dvasinėms praktikoms. Smilkalus rekomenduoju uždegti nuo natūralios žvakės liepsnos. Smilkalai EGLĖ ir KIETIS nėra aromatizuoti, jų nepraturtinu jokiais papildomais eteriniai aliejais ar priedais. Visi mano rišami smilkalai yra be pridėtinių dervų, cheminių, mineralinių ar kitų sintetinių priedų, tad natūralūs, džiovinti augalai, turėdami šiek tiek natūralios drėgmės gali nustoti smilkti savaime po keleto minučių. Tačiau smilkydami elkitės atsakingai ir nepalikite smilkti smilkalų ryšulėlio be priežiūros. Kiekvienas smilkalų ryšulėlis unikalus, skintas ir rištas rankomis. Augalai užauginti su meile, tausojančiai, vadovaujantis gamtinės žemdirbystės principais. Smilkalai pagaminti iš eglės (lot. Picea abies) ūglių ir kiečio (lot. Artemisia vulgaris) šakelių ir lapų, surišti augalinės kilmės, natūraliu siūlu. ilgis apie 12 cm; storis apie 3 cm. Užauginta, surinkta ir surišta rankomis Lietuvoje

Smilkalai surišti iš katžolės stiebų, lapų ir jonažolės šakelių su žiedynais. Aromatines žoles smilkalams rišti auginame atokiame vienkiemyje, netoli Dubysos ir Nemuno santakos. Čia vėjo kedenamos banguoja laukinės pievos, o sodybos gėlių darželiuose dūzgia bitės ir kamanės, siūbuoja raudonėliai, mėtos, kačių nosį kutena katžolės (lot. Nepeta racemosa) aromatas, žaliuoja rūtos, aromatu svaigina levandos ir čiobreliai, visai čia pat, laukinėse pievose geltonomis žvaigždutėmis švyti jonažolės (lot. Hypericum perforatum) Kai visa ši gausa ima virsti į šalis ir vieni kitiems pradeda užstoti saulę, paklausius vėjo, mėnulio ir saulės patarimų, laukinių paukščių raginimų, išeinu su krepšiu spręsti savo žolynų nesutarimų. Atsargiai, atsiprašydama kiekvieno stiebelio, kerpu išvirtusius kerus, kuokštelius ir lapelius. Medelius taip pat kartais tenka pagenėti, vieną – kitą ne vietoje augančią šakelę nuraškyti. Surinkusi glėbį, nešu visus žolynus į trobą, kabinu šalia besikūrenančios krosnies ir vytinu. Kai augalai nurimsta ir paklūsta, imu po stiebelį, glaudžiu vienus su kitais ir suku, vynioju. Smilkalų aromatas primins vakarus prie laužo, vasaras kaime, įžiebs kibirkštėlę mistikos ir įsups į ramybę. Jei smilkalą atiduosite savo katei, tikėtina, kad ji taip pat patirs gerų emocijų, o reginys jums pataisys nuotaiką. Smilkalai skirti patalpų harmonizavimui, aromatizavimui, oro valymui, šiek tiek baido įkyrius vabzdžius. Smilkalą rekomenduoju uždegti nuo žvakės liepsnos ir kartas nuo karto pernešant iš vienos erdvės į kitą, taip geriau pasiskleis natūralūs aromatai. Rištiniuose smilkaluose nėra sintetinių ar pridėtinių dervų, tad natūralūs džiovinti, augalai turėdami savyje nedidelį kiekį drėgmės gali nustoti smilkti savaime po kelių ar keliolikos minučių, tačiau nepalikite smilkti smilkalų be priežiūros. Kiekvienas smilkalų ryšulėlis unikalus, skintas ir rištas rankomis. Augalai užauginti su meile, tausojančiai, vadovaujantis gamtinės žemdirbystės principais. Smilkalai pagaminti iš katžolės (lot. Nepeta racemosa) ir jonažolės (lot. Hypericum perforatum), surišti lininiu siūlu.

• susukta rankomis;
• ilgis apie 7 cm;
• storis apie 2,5 cm.
• užauginta ir surišta rankomis Lietuvoje

Smilkalai MĖTA surišti iš mėtos šakelių ir lapelių. Mėta (lot. Mentha spicata) nuo seno lietuvių auginama soduose ir darželiuose, renkama pabaliuose ir miškuose, neatsiejamas liaudies medicinos augalas. Smilkalai MĖTA rišami iš to paties augalo, kuris yra vienas iš tradicinės lietuvio sodybos augalų. Augintas ne tik dėl jo gydomųjų savybių - raminantis, bet kartu ir švelniai tonizuojantis, malonaus kvapo, bet ir dėl bičių, kurios noriai renka nektarą iš jų žiedų. Smilkalai MĖTA išsiskiria savo stirpiu mentolio aromatu. Jie surišti iš lengvai fermentuotų augalų. Mėtas augino mano seneliai ir proseneliai, taip pat miškinių mėtų artadau ir savo sodybos pievoje, vos į ją atsikrausčiusi, tačiau labai švelnaus aromato augalas tikriausiai buvo jautrus aplinkos pasikeitimams ir nunyko. Jau keli metai atkuriu įvairių mėtų augimvietes savo sodyboje, šalia naujų savo šeimos namų, atokiame vienkiemyje, netoli Dubysos ir Nemuno santakos. Smilkalai MĖTA surišti iš mano pačios auginamo augalo, kaip ir kiti mano auginami ir rišami, baltojo pelyno, pelyno ar kiečio su kitais priedais smilkalai. Mėtos – tai notrelinių šeimos augalas, mano sode auga bent keturios mėtų rūšys. Smilkalai MĖTA - padės apvalyti namus, nuraminti aistras ir sumažinti nerimą. Smilkalai MĖTA, kaip ir kiti mano rišti smilkalai, skirti patalpų harmonizavimui, energetiniam valymui, meditacijai ir dvasinėms praktikoms. Smilkalus rekomenduoju uždegti nuo natūralios žvakės liepsnos. Smilkalai MĖTA nėra aromatizuoti, jų nepraturtinu jokiais papildomais eteriniai aliejais ar priedais. Visi mano rišami smilkalai yra be pridėtinių dervų, cheminių, mineralinių ar kitų sintetinių priedų, tad natūralūs, džiovinti augalai, turėdami šiek tiek natūralios drėgmės gali nustoti smilkti savaime po keleto minučių. Tačiau smilkydami elkitės atsakingai ir nepalikite smilkti smilkalų ryšulėlio be priežiūros. Kiekvienas smilkalų ryšulėlis unikalus, skintas ir rištas rankomis. Augalai užauginti su meile, tausojančiai, vadovaujantis gamtinės žemdirbystės principais. Smilkalai pagaminti iš mėtos (lot. Mentha spicata) šakelių, surišti augalinės kilmės, natūraliu siūlu. ilgis apie 12 cm; storis apie 3 cm. Užauginta, surinktą ir surišta rankomis Lietuvoje

Smilkalai DIEMEDIS surišti iš diemedžio šakelių ir lapelių. Diemedis (lot. Artemisia abrotanum), dar vadinamas dievmedžiu, diemedėliu, dievo medžiu ar žalmedžiu, nuo seno neatsiejamas senovės lietuvių liaudies medicinos augalas. Smilkalai DIEMEDIS rišami iš to paties augalo, kuris yra vienas iš tradicinės lietuvio sodybos augalų. Augintas ne tik dėl jo išskirtinių savybių atbaidant vabzdžius kraujasiurbius, malonaus kvapo, bet ir dėl begalės legendų, kuriomis jis apipintas. Tikėta, kad šis augalas apsaugo namus nuo ligų. Smilkalai DIEMEDIS išsiskiria savo išvaizda iš kitų mano rištinių smilkalų. Jie labiau panašūs į senelio surištą „žabų kūlalį“ nei į augalinius rištinius smilkalus. Ir tokia forma ir išvaizda – ne atsitiktinė. Diemedį, kadaise, būtent senelis ir atvežė iš savo kiemo, pasodinti prie mano tėvų namų. Tačiau augalas skurdo ir nyko, manėme, kad jis visiškai sunyko, kol keičiant tvorą neatradau mažo kerelio įsipynusio į tvoros tinklą ir perkėliau jį į naują vietą, šalia naujų savo šeimos namų, atokiame vienkiemyje, netoli Dubysos ir Nemuno santakos. Smilkalai DIEMEDIS surišti iš kiečių giminei priklausančio augalo, kaip ir kiti mano auginami ir rišami, baltojo pelyno, pelyno ar kiečio su kitais priedais smilkalai. Kiečiai – tai žolinis augalas, ir iš mano auginamų, tik diemedis yra medėjantis, virstantis į krūmelį augalas. Tačiau nuo seno, vyravo paprotys diemdį prieš žiemą apgenėti, nes pavasarį jis vėl stebuklingai, gausiai atželia. Diemedžio apmirę šakeles rišti į smilkalus nusprendžiau ne atsitiktinai. Būtent smilkomų augalų ciklus sekdama ir stebėdama, surišau apmirusias diemedžio šakeles, galvodama apie šventąjį Palo Santo medį, kuris turi būti natūraliai nudžiuvęs, nuvirtęs ir miręs. Smilkalai DIEMEDIS - padės apvalyti namus, pasisemti patirties ir stiprybės iš protėvių gyvenimo ir patirties, atkurti su jais prarastą ryšį. Smilkalai DIEMEDIS, kaip ir kiti mano rišti smilkalai, skirti patalpų harmonizavimui, energetiniam valymui, meditacijai ir dvasinėms praktikoms. Smilkalus rekomenduoju uždegti nuo natūralios žvakės liepsnos. Smilkalai DIEMEDIS nėra aromatizuoti, jų nepraturtinu jokiais papildomais eteriniai aliejais ar priedais. Visi mano rišami smilkalai yra be pridėtinių dervų, cheminių, mineralinių ar kitų sintetinių priedų, tad natūralūs, džiovinti augalai, turėdami šiek tiek natūralios drėgmės gali nustoti smilkti savaime po keleto minučių. Tačiau smilkydami elkitės atsakingai ir nepalikite smilkti smilkalų ryšulėlio be priežiūros. Kiekvienas smilkalų ryšulėlis unikalus, skintas ir rištas rankomis. Augalai užauginti su meile, tausojančiai, vadovaujantis gamtinės žemdirbystės principais. Smilkalai pagaminti iš diemedžio (lot. Artemisia abrotanum) šakelių, surišti augalinės kilmės, natūraliu siūlu. ilgis apie 12 cm; storis apie 3 cm. Užauginta, surinktą ir surišta rankomis Lietuvoje