Informacinio srauto jūrose pasiklydę, o gal kaip tik, viską žinantys ir išmanantys. Kiekvienas, bent šiek tiek besidomintis, prakutęs, paklaustas atsakys, kada geriausiai rinkti aromatines, vaistines žoleles, ką ir kada ruošti žiemai, ką kada naudoti, bet tikėtina kiekvieno patarimas bus skirtingas. Viena plačiausiai žinoma nuomonė, kad vaistiniai augalai renkami iki Rasų, Joninių ar kaip bepavadintume vasarvidį. Žodžiu iki to metų laiko, kai diena vėl ima trumpėti. Kitas gi, visiems aiškus ir suprantamas terminas, iki kada reikia susirinkti visas vaistažoles – Žolinė, kuri švenčiama rugpjūčio viduryje. Pats pavadinimas primena, kad tai šventė, laikas apie augalus, žoles. Pasakojama, kad po žolinių jau prasideda ruduo. Vis dažniau matome pievose voratinklius, pasidabinusius ryto rasa, paukščiai būriuojasi ir palieka mūsų kraštus, sunokę obuoliai pradeda bumbsėti sode.
Kaip jūs savo sodybas ruošiate rudeniui? Ar ruošiate maisto atsargas, derlių, kad kuo ilgiau išsilaikytų ir žiemą mus bent šiek tiek stiprintų? Aš savo sodyboje užaugusius augalus, vaisius ir daržoves ruošiu būtent rugpjūtį. Ne tik vaisius, daržoves, bet ir žoleles.
Žinoma, augalus, kurių vaistingosios savybės stipriausiai susikaupia žieduose, reikia rinkti būtent žydėjimo metu. Tai liepžiedžiai, vingiorykštė, čiobreliai, ramunėlės, net raudonėlis, gydomąsias savybes kaupia būtent žieduose. Žinoma, raudonėlį, kaip prieskonį, rinkti, džiovinti ir naudoti virtuvėje, galima vos pasirodžius jo pirmiesiems lapeliams, iki pat šalnų. Gal ir nedžiugins jo sumedėję stiebai, bet lapeliai, jaunesni ūgliai pagardins dažną patiekalą. Tad rugpjūtį, drąsiai galite pasirinkti raudonėlio lapelių ir jaunų stiebelių ir sudžiovintus naudoti virtuvėje, o jei nespėjote prisirinkti žiedynų – tie patys stiebeliai irgi turi gydomųjų savybių, tik mažiau. Lygiai taip ir čiobreliai, kol šalnos nepakanda lapelių – juos galima rinkti ir ruošti prieskonius žiemai. O jei žiedynų neturite, kosulį puikiai palengvina ir čiobrelių žolė. Ar rugpjūtį, ar rugsėjį surinkta. Visada verta savo prieskonių darželyje verta auginti šiuos aromatinius žolynus, kaip ir begalę kitų, kurie pasitarnauja ir virtuvėje, ir vaistinėlėje. Tiesą pasakius, savo žolynų atsargas kaupiu virtuvėje, ir puolant peršalimui, kosuliui ar kitam negalavimui, čia pat traukiu prieskonių stiklainius, ir plikau arbatas. Rugpjūtį drąsiai galima rinkti ir kraujažolės žiedus, nes ji jais dalinasi nuo vasaros pradžios iki pat šalnų. Jei ligos neužpuolė mėtų, pipirmėčių, šaltmėčių ir melisų lapų, taip pat šių aromatinių augalų derlių galima rinkti į puokštes ir kabinti džiovinti. Beje, šių populiarių augalų augintojams priminsiu vieną triuką, kuris bent man puikiai pasiteisina – žolinę dalį galima pjauti kelis kartus per vasarą, pradedant birželį, kartojant liepą ir galiausiai rugpjūtį. Augalus verta sutrumpinti iki 15-20cm aukščio, kad atžėlę, būtų minkštais, maloniai kvepiančiais lapeliais, o ne virstų sumedėjusiais stagarais, su ligų ir kenkėjų „sušaudytais“ lapais vasaros pabaigoje.
Jei šeimą dažnai kamuoja peršalimo ligos, imuniteto stiprinimui, atsikosėjimui ar karščiavimo mažinimui augalų ir sode, ir gamtoje rasite visus metus, net ir šalčiausią žiemą. Nuo seno protėvių naudojami aviečių, o net ir laukinių gervuogių stiebų arbata, padės mažinti temperatūrą ir lengvins ligonio būklę. O jei pagardinsite arbatą tų pačių uogų uogiene ar medumi, vaikams tai bus ir puikus desertas. Pušų spyglius, arbatai nuo kosulio ir imuniteto stiprinimui, lygiai taip pat verta rinkti šviežius, kiaurus metus, netgi teigiama, kad sudžiovinti jie – nebe tokie efektyvus. Net legendos pasakoja, kad pušies spygliai, surinkti vasarį ar kovo pradžioje, atstato geležies ir vitamino C atsargas, kai organizmas per žiemą nusilpsta. Tad tikrai ne viskuo būtina apsikrauti ir apsirūpinti per vasarą. Jonažolę – drąsiai skabau ir dedu į arbatą, net padžiūvusią, vėlyvą rudenį, kaip ir dar žalius vingiorykštės, serbentų lapus. Ruošiantis žolynų atsargas – svarbiausia saikas. Nepatariu prisirinkti per daug augalų, planuojant juos dovanoti ir laikyti kelis metus. Aktyviausi jie, teisingai laikant – pirmus porą metų, o jei nepavyksta apsaugoti nuo šviesos, drėgmės ar perdžiūvimo, nerandate, kaip juos saugiai ir sandariai laikyti – reikėtų atsisveikinti su augalais jau po metų.
Tik neskubėkite jų mesti į bendrinių atliekų konteinerį. Žolynus reikia kompostuoti, gražinti į gamtą, „ten iš kur paėmėte“, o kitas puikus būdas juos sunaudoti – smilkyti. Jei prabėgus metams jūsų aromatinių, gydomųjų žolynų atsargas užpuolė kenkėjai, jie pakeitė spalvą ar net aromatą – pasiimkite juos į iškylą gamtoje. Baigę kepti kepsnius, ant žarijų drąsiai berkite savo nebetinkamus naudoti žolynus. Aromatinis dūmas paįvairins vakarą, o ir padės atbaidyti įkyrius vabzdžius.
Aš surinkusi vaistinius augalus dalį jų panaudoju smilkalams surišti, kitus gi gerai išdžiovinusi, saugau tamsiose lentynose, paprastuose užsukamuose stiklainiuose. Žinau, kaip mielai ir patraukliai atrodo žolelės sudėtos į dailiai pasiūtus lininius maišelius, ar nuostabios džiovintos mėtų, jonažolių ar net dilgėlių puokštės, tačiau tiek maišeliuose, tiek puokštėse augalus gali imti pulti maistinės kandys ar kiti vabalėliai, tai vienas pagrindinių pavojų kaupiant žolynų atsargas. Taip pat gražiosios puokštės ar šluotos, kaip jas bepavadinsite – renka dulkes, kurios nelabai dera su sveikatinimo procedūromis. O jei žolynų susirinkote tikrai per daug – pasidalinkite su bičiuliais pirtininkais ar draugais, kurie vertina aromatinių augalų arbatas. Galite suruošti ir arbatų mišinius dovanoms – Kalėdoms. Ir viena geriausių šiuolaikinių pakuočių, net dovanai – stiklas, tiks ir naudoti stiklainiai, ir dailesni, įsigyti specialiai dovanai. Tereikia pasitelkti išradingumą.
Teksto autorė: Indraja Raudonikytė ©. Tekstas publikuotas žurnale „Mano sodyba” 2023 Rugpjūčio mėnesio numeryje.
