Sūris su medum

Varškės sūris su medum

Kai atrodo viskas krinta iš rankų ir į rytinę kavą įsipili sugižusio pieno, norisi verkti arba rėkti… Noriu, kad šis mano įrašas įkvėptų ir mane pačią ir ką nors kitą, kas skaitys.

Kai diena prasideda taip neskaniai, kai kava nepadeda atsimerkti, o suteikia nesėkmės toną ir skonį visai dienai – nepasiduok. Trumpam užsimerkus pasvajojau apie šiltą vasaros rytą, garuojančią ir kvepiančią kavą su šviežiu pienu ir… baltu sūriu su medumi. Tokius pusryčius dievina mano mama, kuomet parvyksta atostogų ir nori pasimėgauti lietuviškos virtuvės ir gyvenimo kaime privalumais. Taip, kaime, nors ir čia – didžiausias kaimas Lietuvoje, bet gaidžių giedojimas ir skerdžiamų kiaulių žviegimas neretai tai primena. O šilta pavasario vakarą lakštingalos įsupa į tautosakos eiles ir padaro nepaprastą.

Atrodo taip paprasta, pasvajoti ir pagalvoti apie kažką gero, vien tam, kad nustumti į šalį pilkas ir sunkias mintis. Paprasta ir sunku. Nes tai kažkas panašaus, kai tu nori skristi, o tau – pakerpa sparnus.

Žodžiu, tebūnie, te laikas neša viską sava vaga ir likimas tau kaišioja pagalius į ratus, bet aš nusprendžiau nepasiduoti. Neleisiu kažkokiai buitinei negandai apkartinti visą dieną.

Internete neretai šmėsčioja paveikslėliai su sentencijomis apie tai, kad kai gyvenimas tau pakiša citriną – įsipilk tekilos ir pasiimk druskos. Kadangi tekila yra vienas iš tų gėrimų, kurių tikrai nemėgstu, tai aš pasiūlysiu savo spendimą, ką reikia daryti, kai tenka gerti kavą su sugižusiu pienu.

Kaip bebūtų dažnas mūsų esame kelinta karta nuo žagrės, ir tikro gryno mėlyno kraujo mūsų tautiečių genofonde nėra itin gausu. Iš kitos pusės, kiekviena moteris, net ir aukštuomenės dama, Lietuvoje privalėjo išmanyti kulinariją – ne būtinai gaminti, bet žinoti kas ir kaip. Taigi, ne paslaptis iš ko daromas baltas sūris… Taigi, ėmiau aš ta sugižusį pieną, išspaudžiau į jį dar kelių citrinų sultis ir paverčiau jį nuostabiu baltu varškės sūriu su kmynais, pasidariau kavos su šviežiu pienu, pasiėmiau medaus, ir nors jau buvo pusiaudienis – pradėjau dieną iš naujo. Pradėjau pakiliai, skaniai ir išdidžiai.

Taigi, jei tau likimas pakišo sugižusį pieną – paversk jį baltu sūriu!

Parašykite komentarą