Ilgai ruošiausi parašyti tekstą, o gal patarimų sąrašą, atmintinę, tiems, kas ką tik įsigijo sodybą, o gal dar tik planuoja įsigyti? Nuo ko pradėčiau pati, jei galėčiau atsukti laiką atgal.
Nuo sodybos įsigijimo praėjo 10 metų, tad išmokta nemažai pamokų, o ir padaryta klaidų, kurių gal kiti galėtų ir nekartoti.
Žinoma, visi mes svajojame apie išpuoselėtas, gėlynais ir laukinėmis pievomis apsuptas sodybas, su žaliuojančiais daržais, svyrančiomis vaismedžių šakomis, žiedais ar uogomis apkibusiais krūmais. Tokios sodybos viduryje, be abejo, pūpso puikus namukas, su atviromis baltomis langinėmis, drožiniais ar žirgeliais ant stogo vėjalenčių, gal kokia pirtelė atokiau, o gal kaip tik, modernus, lakoniškas namas, su stiklo fasadu ir atsiveriančiais reginiais į mišką ar nesibaigiančius horizontus. Taip, tai visiška idilė. Bet už dailių fasadų dažniausiai slepiasi daug sunkaus darbo, kartais net sveikata sugadinta, juodos panagės, krūvos įrankių ir prietaisų, ne visada panaudotų, ir žinoma, tuščios kišenės.
Jei kas klaustų patarimo nuo ko pradėti, pirmiausiai, pulčiau sodinti medžius.
Ne, ne stačia galva, bet peržvelgus visus sodyboje esamus augalus, susidėliojus savo norus ir prioritetus. Čia jums padės apželdinimo specialistas arba biblioteka. Jei mėgstate knygas, tikrai rasite ir apie autentiškas lietuvių sodybas, jų planavimą ir senuosius gėlių darželius. Dar galite užsukti į Rumšiškes – čia rasite ir pavyzdžių, ir kartais net patarimų. Mūsų sodyboje viskas vyko ne taip sklandžiai. Norai buvo dideli, bet neišstudijavome gerai grunto, puolėme pjauti senus medžius ir jų lūžtančias šakas… Nauji medeliai neprigydavo arba juos nugrauždavo laukiniai žvėrys. Taip, reikia nepamiršti ir rizikų, tad verta pasirūpinti apsauga nuo jų, tam šiais laikais yra begalė priemonių. Jei kuriate sodybą plyname lauke ir dar neturite namo projekto – pasitarkite su architektu, tikrai pasiūlys idėjų ir sprendimų. Gerokai per vėlai, kreipiausi pagalbos į bičiulę, apželdintoją ir projektuotoją, kuri yra suprojektavus ne vieną gėlyną, parką ar privačią sodybą. Paprasčiausiai papasakojau savo vizijas ir ji nupiešė schemą, kur kokius augalus rekomenduoja, kur reikėtų sodinti mano jau turimus ar planuojamus įsigyti…
Susiplanavus augalus, jų tvarkybą ir sodinimą, šį projektą jau galite vykdyti. Jūs dar tik kuriatės, statotės – o medžiai jau auga. Tereikia palaistyti ir saugoti nuo kenkėjų.
Kitas svarbus žingsnis, su kuriuo sutinka sodybų entuziastai ir architektai – tam kad nereikėtų į sodybą važinėti kasdien, verta turėti nedidelį namuką apsistoti. Mes tam tikslui paskyrėme griūvančią lauko virtuvę. Panaudojome jos pamatą ir planą, ir čia pastatėme surenkamą, medinį vasarnamį. Teko ne kartą girdėti istorijų apie tokiam tikslui išvalytus senus tvartus, pirteles ir pan.
Turint kur apsistoti, galima imtis sklypo valymo. Mūsų sodyboje pirmas žingsnis buvo – šiukšlių išvežimas, tam prireikė daug vizitų į stambiagabaričių atliekų aikštelę už 35km. Primenu, kad jokiu būdu nevežkite šiukšlių, ar net sodo atliekų į miškus ir apylinkėse esančius “neoficialius šiukšlynus”. Labai greitai Jūs, ar jūsų artimieji, nejučiomis, eidami pasivaikščioti po apylinkes sutiksite savo senas sofas, šaldytuvus ar perpuvusias sodo atliekas, persimaišiusias su nesuyrančiom gėlyno dangom ar plastiko elementais.
Išvalius sklypą ir įsigytus pastatus nuo visokių atliekų, gal rasite ir vertingų senienų, tačiau kitas etapas – medžių, krūmų genėjimas ir… žolės šienavimas. Beje, jei turite didelių duobių, ar neaiškių kalvų, verta sklypą išlyginti. Tik nepatariu natūralaus reljefo paversti futbolo aikštele, jei jau keliatės į gamtą. Kai kas skuba investuoti į žolės pjovimo robotą, kas perka traktorėlį vejai (kaip padarėme mes), o dar kiti, drąsiausi (nes skeptikai gąsdina pievose tykančiomis erkėmis), mėgaujasi natūralistinio stiliaus želdiniais ir lopinėliais žydinčios, laukinės pievos.
Išsikuopus, pats laikas pradėti remontus ar statybas. Ar tai bus trobos sutvirtinimo, remonto, rąstų keitimo darbai, ar stogo keitimas – kiekviena situacija unikali. O gal liesite pamatus naujam statiniui. Bet Jūsų sodas, gėlynai ar dekoratyviniai augalai – jau augs ir džiugins pavasario žiedais, vaisiais ar maloniu pavėsiu.
Mes nurimom, nustojom blaškytis ir ėmėmės kurti viso sklypo, sodybos viziją tik praėjus keliems metams. Taip atsirado centrinis apskritas gėlynas, priešais įėjimą į trobą, mišri gyvatvorė sklypo kraštuose. Eilė eglių šiaurės rytiniame sklypo pakraštyje ir… daug visokių augalų. Suvokėm, kad net ir turint 60 arų namų valdos sklypą, visi kažkur matyti ar svajonių augalai, nebūtinai jame sutilps. Ir tik prieš kelis metus suvokėme, kad vis dar neturime vaismedžių, kurie kada nors pakeis senąsias, drevių išvarpytas obelis. Ir šiandien už viską labiau gailiuosi, kad pačioje pradžioje, prie šienavimo, šiukšlių kuopimo ir kitų pradžios darbų nesugalvojome planuoti ir sodinti augalų ateičiai. Šiandien akis jau džiugina žydinčios slyvos, obelys, kriaušės ir kiti augalai.
Teksto autorė: Indraja Raudonikytė ©. Tekstas publikuotas žurnale „Mano sodyba” 2023 Gegužės mėnesio numeryje.
